skirstyti

skìrstyti, -o, -ė Š, Rtr; Sut, L iter. 1 skirti. 1. N, K skaidyti į dalis: Ar ne gražu žiūrėt, kaip Gryta, jau prisiverpus, skìrsto verpalus aust ir audus baltina drobes? K.Donel. Kap yra kam skìrstyt, bematai ir suveri in nytis Rdm. Neskìrstydavai [bičių], kaip daba ka skìrstai Mšk. Skirstomoji lenta TechŽ26. Skirstomoji drėkinimo vaga PolŽ30. Skìrstomas punktas Lp. | Reikia valgyt česnako: česnakas kraują skìrsto (valo, gaivina) Prn. | refl.: Skìrstosi ir susimegzdo siūlukai Dbč. 2. atrinkinėti (iš būrio): Skìrstau savo avis iš būrio svetimų J. | refl. K. 3. dalijant davinėti: Dovanas skìrstyti DŽ. Lėšas skìrstyti statybai DŽ¹. Mano tėvelis verks nevirkdytas, margąsias karveles skìrstydamas (d.) Prng. | Sako, skìrstis namus (butus) Klt. | refl. tr.: Pinigus skìrstės skìrstės – nepasdalijo Klt. 4. matuoti (žemę), nustatant ribas: Muno buvo š[v]ogeris ten matininkas, ejo skìrstydamas į kulionijas Kl. Sako, kad nė žemės neskìrstys Krok. 5. refl. pradėti atskirai gyventi: Vyrai suaugo, jau reikia skìrstytis, dalis pasimokėti Skr. Žmonės skìrstėsi viensėdžiais NdŽ. 6. J.Jabl grupuoti, rūšiuoti: Visa gamta skirstoma į dvi dalis: į gyvąją ir negyvąją rš. Metus jie skaito pagal saulės ir mėnesio apsisukimus, bet jų neskirsto į savaites J.Balč. Žmogaus para skirstoma į tris vienodus laikotarpius: darbo, poilsio ir miego rš. Skìrstė į pulkus, į batalionus Gsč. Pagal šias paradigmas veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes LKGII131. Romantizmą linkstama skirstyti į pažangųjį ir reakcinį rš. | Vaikelis tuo pradėjo pirštus skirstyti [skaičiuodamas] ir lūpas krutinti Ašb. 7. I atrinkinėti ką geresnį, tinkamesnį: Aš viską valgau, ma[n] neskìrstykit Jrb. Jau aš skìrstau, kuri geresnė Vvr. Bešnekučiuodami ir pradeda jaunuosius į poras skirstyti Žem. | refl. K: Nereikia skirstytis, kas gardu ir kas negardu Kdl. Aš jau imu nuo krašto, nesiskìrstau: čia buvo žibantỹs [saldainis], daba žaliuką imsiu Šmk. Tegul jis jau nesiskirsto per daug. Etmė visai nebloga merga I.Simon. Atsargiai, Marel, nesiskirstyk per daug… Žem. 8. pavesti užimti (vietą, pareigas), užduoti atlikti (darbą): Skìrsto, kas ką daris Klt. Kelius (jų taisymą) skìrstydavo nuo žemės Grz. | refl. tr.: Darbų nė[ra] ko skìrstytis [šeimoje]: mano dvi rankos i tavo dvi rankos Mžš. 9. sklaidyti, blaškyti: Vėjas pelenus skìrsto DŽ¹. Motina ėjo su grėbliu rankose tėvui iš paskos, skirstė pradalgius džiūti J.Balt. Jis (aitvaras) ateis, tuos žirnius pradės skìrstyt naktį Slč. Beieškodama jam galvą ir beskirstydama pluoštus plaukų, pradėjo verkt BsPII230. Kiškelis ėmė skirstyt, žiūrinėt plaukus LTR(Rk). | refl. N: Mano plaukeliai, o geltoniejai, nesiskirstyste vėjo pučiami LTR(Šln). Pūkas gi kiek skìrstos iš paduškų (skverbiasi pro impilą) Str. | Mum dainuojant, balsai skìrstosi (nesiderina) Prn. ║ stumti į šalis, praskleisti: Eina Juozulis per klėtelę, giminėles skìrstydamas, savo tėvelio ieškodamas (d.) Rdm. | prk.: Jūs meilė debesis nelaimių skirsto, prie jūsų aš be baimės ir ramiai galiu užmigti V.Kudir. | refl., DŽ¹: Debesys skìrstosi, nustos lyt Dkš. 10. refl. vykti kitur iš vienos vietos, išsivaikščioti: Netrukus pradėjom skirstytis, aš išvažiavau į Panevėžį, o J. Jablonskis pasiliko Vilniuj KlbV60(J.Balč). Tuojau visi po vieną, po du pradėjome skirstytis A.Vien. Pavakare visi linksmi skirstydavosi namon V.Kudir. Žiūriam, kad da niekas iš baliaus nesiskìrsto, nėr kaip ir mum išeit Skrb. Skìrstanties liūb kars piršlį tą Trk. 11. refl. Klm, Stl išsituokti, nustoti kartu gyventi: Dabar mada skìrstytis: menka kiek – purkš purkš! Mžš. \ skirstyti; apsiskirstyti; atskirstyti; išskirstyti; nuskirstyti; paskirstyti; perskirstyti; praskirstyti; priskirstyti; razskirstyti; suskirstyti; užskirstyti